Plieniniai vamzdžiai yra nesudėtingos konstrukcijos elementai. Gali atrodyti, kad jų gamyba taip pat paprasta. Tačiau iš tikrųjų taip nėra – vamzdžių gamybos procesas reikalauja sudėtingos įrangos, taip pat patirties ir įgūdžių. Kaip atrodo skirtingų tipų vamzdžių gamyba?
Kuo skiriasi siūliniai ir besiūliai vamzdžiai?
Mūsų sandėlyje esančius vamzdžius galima suskirstyti į tris pagrindines grupes:
Skirtingi vamzdžių tipai skiriasi ne tik išvaizda ir paskirtimi, bet ir gamybos būdu.
Besiūlių vamzdžių gamybos procesas
Siūliniai vamzdžiai, tiek turintys išilginę, tiek spiralinę siūlę, yra gaminami iš didelių metalo lakštų. Vamzdžiai gamybos procesą sudaro jų formavimas, kurio metu jiems suteikiama reikiama forma, ir vėlesnis sulydimas arba suvirinamas. Sujungimo vieta yra aiškiai matoma (ypač spiralinės siūlės atveju). Tai neturi įtakos vamzdžio funkcionalumui, tačiau kenkia jo estetikai.
Išilginė siūlė eina statmenai lakšto kraštui. Spiralinė siūlė gaunama, kai sandūra eina įstrižai formuojamo lakšto. Tokia siūlė yra labiau matoma, tačiau ji suteikia vamzdžiui daugiau tvirtumo – spiralinės siūlės dažniausiai naudojamos jungiant didelio skersmens vamzdžius.
Besiūlių vamzdžių gamybos procesas
Matomos sujungimo vietos neturinčių vamzdžių gamybos procesas yra šiek tiek sudėtingesnis. Besiūliams vamzdžiams naudojamas įstrižinis valcavimo metodas. Plieniniame ruošinyje yra padaroma anga. Taip paruoštas elementas dedamas tarp dviejų velenų, kurių ašys išdėstytos tam tikru kampu. Vamzdžio forma išgaunama, ruošinį sukant ir užtempiant ant specialaus strypo.
Aprašytasis metodas yra populiariausias ir greičiausias. Taip pat dažnai naudojamas Calmes’o metodas. Jo privalumas – maža kaina ir didelis tikslumas. Pats metodas gana paprastas – kvadratinis liejinys įdedamas į apskritą matricą, paliekant kažkiek laisvos vietos. Per šią vietą perforatoriumi įspaudžiama ašinė anga. Tada ilginimo staklėmis ruošiniui suteikiama norima forma.
Kuo skiriasi karštai valcuoti, šaltai valcuoti ir temptieji vamzdžiai?
Vamzdžių gamybos procesus galima skirstyti ir pagal daugiau kriterijų. Svarbiausia čia yra temperatūra, naudojama plieninių elementų gamybos metu. Pagal šią klasifikaciją vamzdžiai skirstomi į:
- karštai valcuotus – kai gamybai naudojama medžiaga įkaitinama iki aukštesnės nei rekristalizacijos temperatūros,
- šaltai valcuotus – formuojamus žemesnėje nei rekristalizacijos temperatūroje,
- temptuosius – karštai valcuotus vamzdžius, kurių skersmuo mažinamas žemos temperatūros sąlygomis.
Kokius vamzdžius rinktis: siūlinius ar besiūlius?
Kai svarbu maža kaina ir universali paskirtis, geriausias pasirinkimas yra siūliniai vamzdžiai. Jie taip pat vertinami dėl to, kad rinkoje jų yra daug. Dėl šių suvirintų vamzdžių privalumų jie dažniausiai naudojami pramoniniuose įrenginiuose.
Kada verta rinktis besiūlius vamzdžius? Šio tipo vamzdžiai pasižymi labai dideliu tvirtumu ir sandarumu – nesant siūlės, nėra jokio elemento, kuris galėtų susilpninti konstrukciją. Dėl šios priežasties besiūliai vamzdžiai dažniausiai naudojami instaliacijose, kuriomis transportuojamos dujos.
Vienas iš parametrų, kuriuos visada tikriname prieš įsigydami plieninį vamzdį, yra jo matmenys. Yra įvairių plieninių vamzdžių matmenų serijų ir matavimo vienetų, kuriuos naudinga žinoti. Šiame straipsnyje pateikiame svarbiausią informaciją šia tema.
Plieninių vamzdžių skersmuo ir sienelių storis
Pagrindiniai plieninių vamzdžių matmenys yra išorinis skersmuo ir sienelių storis. Tai standartizuoti parametrai, kuriuos lemia gamybos technologija ir paskirtis. Juos žinodami galime lengvai apskaičiuoti vamzdžio vidinį skersmenį. Paprastai 580 mm ir mažesnio skersmens vamzdžiai gali būti tiek siūliniai, tiek besiūliai, o didesnio skersmens vamzdžių atveju lakštų sujungimo vietos turi būti suvirinamos išilgine arba spiraline siūle.
Vamzdžių matmenys nėra atsitiktiniai dydžiai. Jie priskiriami matmenų serijoms, remiantis nustatyta sistema. Istoriškai, pirmieji buvo susisteminti transportavimo vamzdžių matmenys, o vėliau – ir kitų tipų vamzdžių, nes jie buvo gaminami naudojant tą pačią įrangą.
Lenkijoje naudojamas sriegiamų plieninių vamzdžių skersmenų diapazonas pagrįstas Vitvorto sriegiu. Vamzdžių sienelės yra tokio storio, kad būtų galima įpjauti sriegį, tačiau dėl jėgų, reikalingų sriegiams įpjauti ir vamzdžiams sujungti sriegimo būdu, toks jungimo būdas praktiškai nenaudojamas didesnio nei 4 colių skersmens vamzdžiams.
Plieninių vamzdžių matavimo vienetai
Paprastai plieninių vamzdžių matmenys nurodomi milimetrais, tačiau JAV ir daugelyje kitų šalių galime susidurti su tokiu matavimo vienetu, kaip colis. Tokiu atveju išskiriamos dvi vamzdžių grupės – tube ir pipe. Pirmoji grupė – tai plieniniai vamzdžiai, skirti mechaninėms reikmėms ir energetikos įrenginiams. Jų matmuo nurodo faktinį išorinio skersmens dydį. O pipe grupei priklauso vamzdžiai, naudojami įvairių tipų vamzdynams tiesti. Jų dydis yra vardinis vamzdžio matmuo. Jei tokio vamzdžio dydis neviršija 12 colių, nurodoma apytikslė jo vidinio skersmens reikšmė (vadinamasis klirensas).
Pipe grupės vamzdžių matmenys, perskaičiuoti į milimetrus, naudojamus SI sistemoje, sudaro pirmąją pirmenybinę plieninių vamzdžių išorinių skersmenų seriją (pvz., DIN 2448 arba pirmąją seriją pagal EN 10220). Užbėgant klausimams už akių – naudojami ir 2-osios bei 3-iosios serijos matmenys, tačiau tube grupės vamzdžiams skirtuose standartuose. Naudojami Europoje, prie jų pridėjus suapvalintus matmenis milimetrais.
Sienelės storių serija taip pat pagrįsta coliais. Tačiau atskiros reikšmės nurodomos colio dalimis. Pipe tipo plieninių vamzdžių atveju, sienelių storius apibūdina „Schedule” serijoje. Kai kurie jos matmenys buvo perkelti į svorio seriją (STD, XXS). Čia verta pažymėti, kad, pvz., “Schedule“ reikšmė „60“, nėra fiksuotas dydis – ji priklauso nuo vamzdžio išorinio skersmens. Kalbant apie tube tipo plieninius vamzdžius, jų sienelių storis buvo nustatytas pagal tokius „matus” kaip SWG arba BWG. Perskaičiuojant šias reikšmes į milimetrus, gaunama tolesnė sienelių storių serijos dalis.
Plieninių vamzdžių matmenys praktikoje
Plieniniai vamzdžiai gali būti išties įvairių matmenų. Pramonės reikmėms gaminamų modelių skersmuo paprastai būna nuo dešimtųjų milimetro dalių iki net kelių metrų. Viskas priklauso nuo projekto, kuriam perkami vamzdžiai, poreikių.
Tuo tarpu buitinių vandentiekio ir kanalizacijos sistemų vamzdžiai paprastai būna nedidelio skersmens. Tokiems įrenginiams, kaip praustuvas, klozetas, bidė, vonia ar dušas, pakanka 21,3 mm, arba ½ colio, išorinio skersmens vamzdžio. Jei instaliacija yra skirta išleisti vandenį iš kelių įrenginių vienu metu, patartina rinktis šiek tiek didesnį vamzdį – 26,9 mm, arba ¾ colio. Pagrindiniam įvadui įrengti rekomenduojama naudoti vamzdį, kurio išorinis skersmuo yra 33,7 mm, arba 1 colis.
Nagrinėjant plieninių vamzdžių matmenis taip pat verta atkreipti dėmesį parametrą, kaip matmenų tolerancija. Nuo šio parametro priklauso, kiek pasikeis vamzdžio matmenys, sumažėjus arba padidėjus temperatūrai.
Didmeninės plieno prekybos įmonės „Eco-Tech“ asortimente gausu pačių įvairiausių matmenų plieninių vamzdžių. Tarp jų nesunkiai rasite tinkamą modelį. Susisiekite su mumis – mūsų darbuotojai mielai padės jums išsirinkti tinkamus gaminius.
